Akrilo dažai. Lūkesčiai ir galimybės.

Kadangi esu  susidūrusi su įvairios kolybės akrilo dažų produktais, pagalvojau, kad jums  bus įdomu jei pasidalinsiu savo patirtimi. Nuo senų senovės tempiu sau visokius straipsnius, labai gaila, bet į kai kuriuos straipsnius aktyvios nuorodos jau nebegaliu įdėti. Pradžioje įdedu truputį apibendrintos ir iš visur atrinktos teorinės medžiagos, kam neįdomu-peršokit iš karto prie antros dalies. 

Teorija

Akrilas – sintetinis pluoštas, kuris dėl savo savybių yra labai plačiai naudojamas drabužių pramonėje. Akrilą 1941 metais išrado amerikiečių kompanija DuPont, tačiau apie dešimtmetį medžiaga nebuvo pradėta plačiai naudoti pramoniniu būdu. Šiai dienai iš akrilo gaminama didžioji dalis kasdienės ir sporto aprangos. Akrilas gaminamas iš polimerų juos tirpinant įvairiuose tirpikliuose. Tuomet iš tirpalo ekstrakcijos būdu formuojami siūlai, kurie stangrinami kituose tirpaluose. 

Akrilinių dažų istorija . Otto Rohm – užpatentavo  savo išradimą ir ėmė naudoti akrilines dervas pramonėje. 1950 metais Otto Rohm ir jo verslo partneris Otto Haas pristatė pirmąją akrilo emulsija, specialius dažus, kurie ir tapo visų šiuolaikinių menininkų akrilinių dažų pagrindų. 1955 metais pirmieji komerciškai pasiekiami vandens pagrindo akriliniai dažai buvo pateikti į rinką. 

Kas yra dažai ir iš ko jie susideda? 

 Dažai – sudėtingas cheminių medžiagų mišinys. Vandens emulsiniai dažai - tai dažai, kurių rišamoji dalis yra vanduo. Pigmentai ir polimerai nėra ištirpę vandenyje, o tiesiog susimaišę su juo. Kuomet dažai išgaruoja, polimerinė plėvelė lieka ant gruntuoto paviršiaus. Nuo vandens polimerinės dispersijos tipo priklauso dažų pavadinimas. 

Dažai gali būti vadinami akriliniais, stireno akriliniais, viniliniais, emulsiniais akriliniais ir panašiai. Taigi, ant dispersinių dažų etiketės esantys sudėtingi žodžiai emulsiniai, lateksiniai ar akriliniai praktiškai yra dažų sinonimai. 

SUDĖTIS

 Visus dažų komponentus galima suskirstyti į 5 grupes: rišiklius, pigmentus, užpildus, tirpiklius ir priedus. 

Rišiklis yra pagrindinis komponentas dažų formulėje. Rišiklio rūšis ir kiekis lemia viską – nuo dažų atsparumo ir blizgumo, iki prilipimo ir atsparumo trūkinėjimui. Dažų plėvelės formavimuisi įtakos turi keli niuansai. Kadangi rišiklio dalelės yra termoplastiškos (minkštėja kylant temperatūrai ir atvirkščiai), joms sunkiau seksis susilieti į tolygią ir atsparią plėvelę žemoje temperatūroje. Būtent ta yra pagrindinė priežastis, kodėl gamintojai lateksinių dažų etiketėje nurodo žemiausią dažymo temperatūrą (dažniausiai 10° C arba 50° F). Labai greitas džiūvimas (skysčio garavimas) gali sumažinti dalelių paslankumą iki pilno plėvelės susiformavimo. Sąlygos, įtakojančios per greitą dažų džiūvimą, yra: labai aukšta temperatūra, vėjas, mažas oro drėgnumas, dažymas tiesioginiuose saulės spinduliuose, labai porėtų paviršių dažymas.

Pigmentai – tai smulkiagrūdžiai dažikliai, suteikiantys spalvą ir nepermatomumą bei pageidaujamus optinius efektus. Sumalti į smulkius krislelius ar miltus pigmentai paskirstomi į dažus. Visus pigmentus būtų galima suskirstyti į dvi grupes: pagrindinius ir pagalbinius.

„Pagrindiniai“ pigmentai formuoja spalvą ir nepermatomumą (nepermatomą dengiamumą). Dažniausiai naudojamas pigmentas - titano dioksidas. 

• Titano dioksidas, yra ryškiai balta, neskaidri, inertiška ir netoksiška, bene didžiausią šviesos lūžimo koeficientą turinti medžiaga.
• Užtikrina baltumą ir dengiamumą matinių ar blizgančių dažų.
• Naudojant kartu su atitinkamais "pagalbiniais" pigmentais titano dioksidas tolygiai pasiskirsto ir gerai prilimpa.

Jie būna dviejų tipų: organiniai ir neorganiniai. Organiniai pigmentai dažniausiai būna ryškių spalvų (geltonos, mėlynos). Neorganiniai - daugiau žemiškų spalvų ir atsparesni atmosferos poveikiams. Gamybos procese naudojami spalvų pigmentai dažniausiai būna miltelių pavidalo, o skirti dažų spalvinimui prekybos vietose - skysti.

„Pagalbiniai“ pigmentai formuoja didžiąją dalį dažų vertės. Būtent šie pigmentai daro poveikį tokioms savybėms kaip: atsparumas trinčiai, šveitimui, išbalimui, atsparumas ištepimui ir atsparumas kreidavimui. Dažniausiai naudojami "pagalbiniai" pigmentai: kaolininis molis, talkas, cinko oksidas, kalcio karbonatas (kreida) ir kt.

Aukštos kokybės dažų sudėtyje turi būti aukštesnio lygio pagrindinis pigmentas, palyginus su žemesnės kokybės dažais.

Priedai yra dažų sudedamosios dalys, gerinantys technologines ir eksploatacines savybes, kurių į aukštos kokybės dažus dedama daugiau, palyginus su paprastais dažais.

Priedai formuoja masines, įprastas savybes, tokias kaip dažymo lengvumas ir išvaizda nudažius. Kai kurie priedai gerina apsaugines savybes. Šių priedų (stabilizatoriai, emulsikliai, antiseptikai, antiputintojai ir kt.) dažuose būna labai nedaug, tačiau jie gali iš esmės pagerinti vienas ar kitas dangos savybes. Tai paviršiaus aktyvios medžiagos, reguliuojančios dažų blizgesį, klampą ir takumą, pagerinančios pagrindo drėkinimą ir dangos išsilyginimą, priedai, apsaugantys dažus nuo senėjimo ir išblukimo (UV filtrai), didinantys atsparumą ugniai; plastifikatoriai, didinantys dangos elastingumą. Neatskiriama molekulinės dažų sandaros dalis – konservantai, turintys antimikrobinių savybių ir saugantys dažus nuo pelėsių ir grybelių atsiradimo. Priedų kaina ženkliai įtakoja į galutinę dažų kainą.

Užpildo dalis dažuose yra vanduo (lateksiniams dažams) arba tirpiklis (aliejų pagrindo ar alkidiniams dažams).

Kai dažai išdžiūsta, t.y. skystis (užpildas, nešėjas) išgaruoja, ant paviršiaus lieka pigmentai ir rišiklis, kitaip vadinama kietosios dalelės.

PIGMENTAI + RIŠIKLIS = KIETOSIOS DALELĖS

Danga (dažai, lakas, gruntas ir t.t.) susideda iš kietųjų dalelių ir užpildo (skysčio, nešėjo).

KIETOSIOS DALELĖS + UŽPILDAS = DANGA

Tokioje pat talpoje aukštos kokybės dažų kietosios dalelės (pigmentai ir rišiklis) užima didesnį tūrį, palyginus su paprastais dažais. Aukštos kokybės lateksinių dažų atveju tai reiškia, kad daugiau kietųjų dalelių ir mažiau vandens.

Todėl, jeigu aukštos kokybės dažai ir paprasti dažai užnešami tokiu pačiu sluoksniu, aukštos kokybės dažų išdžiūvusi plėvelė bus storesnė dėl didesnio kietųjų dalelių tūrio.

Aukštos kokybės dažuose kietosios dalelės užima 35 – 45 procentus tūrio, kai tuo tarpu paprastuose dažuose tik 25 – 30 procentų.

Tirpiklis tirpdo rišiklį. Dažnai prieš vartojimą pilamas papildomai, skiedžiant dažus iki tam tikro panaudojimui tinkamo klampumo. Akrilo dažuose tai vanduo.

. Daugiau galite pasiskaityti čia http://www.igis.lt/lt/literatura/lubu_ir_sienu_dazai/.

http://www.ekspertai.lt/dazai/straipsniai/sienu_dazymas_dazai_ir_technologija

  PASIRINKIMAS

Ekologija. Kiekvienam žinomas šviežias remonto kvapas. Jis išsiskiria iš naudojamų medžiagų. Ypač daug kvapiųjų medžiagų yra naudojama dažuose, dažaluose, lake. Tai įvairūs tirpikliai: stirenas, toluenas, ksilenas, formaldehidas, spiritas, terpentinas, acetonas, metanolis, izopropilo alkoholis.  Kuo dažuose daugiau lakiųjų organinių junginių, tuo stipresnis jų skleidžiamas kvapas. Nuo šių dalykų priklauso tiek dažytojų, tiek dažytose patalpose gyvenančių žmonių sveikata. Ypač daug LOJ yra nekokybiškuose dispersiniuose, aliejiniuose, aerozoliniuose dažuose, lake, lazūroje. Alkidiniuose ir emalio dažuose LOJ kiekis visada yra gerokai didesnis nei vandeniniuose dažuose. Taigi, jeigu rūpinatės savo ir vaikų sveikata, pirmiausia ant dažų etiketės ieškokite šios informacijos.

 "Turėdami 200 litrų statinę, sklidiną naftos, tik mažiau nei pusę jos galėtume supilti į automobilio baką, be abejo, prieš tai naftą perdirbę. O didesnę dalį skysčio turėtume supilstyti į tokius įprastus produktus, kaip šampūnas, kremas, dantų pasta, nagų lakas, dezodorantai, drabužiai, batai... 

Sveikatos specialistai mano ir vis daugiau tyrimų patvirtinama, kad iš naftos gaminami produktai sukelia astmą, odos, kvėpavimo ligas, netgi vėžį. Be to, naftos distiliatas neoficialiai laikomas kancerogenine medžiaga

Kelių šalių ekologijos ekspertai atliko tyrimą ir nustatė, kad sintetiniai drabužiai ir kiti daiktai iš šios medžiagos daro rimtą žalą mūsų planetai. T.y. skalbiant tokius drabužius iš jų atsiskiria gausybė mažyčių pluoštų, kurie, kaip ir plastikas, neigiamai veikia aplinką. Dublino universitetinio koledžo Biologijos ir aplinkos mokyklos (Airija) gamtos mokslų daktaras Markas Brownas ir jo kolegos iš kitų šalių išsiaiškino, kad vieno skalbimo metu į aplinką su nutekamuoju vandeniu vidutiniškai patenka apie 1,9 tūkst. mikroskopinių poliesterio pluoštų. Kol kas dar nėra tiksliai aišku, kokias pasekmes tokia tarša gali atnešti, bet ekologai jau muša pavojaus varpais" 

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/70-proc-namuose-esanciu-daiktu-sudetyje-yra-naftos.d?id=60179755

Dengiamumas. Viena pagrindinių dažų savybių yra jų dengiamumas. Naudojant geriau dengiančius dažus kartais reikia mažiau sluoksnių, taupomas brangus laikas, pinigai, išvengiama papildomo darbo. Dengiamumą pagerina didelis kiekis kokybiško pigmento, specialūs priedai, padedantys suformuoti vienodą, lygią dažų plėvelę, didelis procentinis kiekis kietųjų dalelių dažuose. Visi šie priedai yra brangūs, todėl aukštos kokybės dažai kainuoja daugiau nei paprasti. Su tuo susijusi ir dažų išeiga, kuri yra dažniausiai nurodoma ant pakuotės ir rekomenduojama gamintojo. 

 Lateksinių dažų gamyba buvo pradėta 1948 metais JAV. 1952 metais JAV pardavė lateksinių dažų licenziją Skandinavijos šalims. Tokiu būdu vėliau šių dažų gamyba išsivystė Europoje. Išvystytose šalyse lateksinių dažų dalis sudaro 70% nuo visų vartojamų statybose dažų. Tai sąlygoja visa eilė šių dažų pranašumų:

-pagrindinis šių dažų pranašumas, kad derva, esanti jų sudėtyje, disperguota (paskirstyta) labai mažų dalelių pavidalu vandenyje, bet neištirpinta brangiuose,

toksiškuose ir lengvai užsidegančiuose tirpikluose. 

Vokietijoje profesionaliam naudojimui vartojami tik 1 ir 2 klasės pagal dengiamąją gebą vidaus apdailos dažai, tuo tarpu Rytų Europos rinkoje galima matyti ir 3 bei 4 klasės dažus. Dažai, gaminami JAV, skiriasi nuo Europos rinkai tiekiamų dažų, savo klampos charakteristikomis, kurios yra žymiai mažesnės. Nepaisant žemos klampos šie dažai pasižymi puikiomis užnešimo savybėmis. Taigi norint naudoti dažus teisingai ir tiksliai pagal jų paskirtį, būtina žinoti jų sudėtį bei suprasti, kaip atskiri komponentai veikia susidarančios dangos savybes. Kokybiškų dažų paslaptis slepiasi jų sudėtyje. Kokios kokybės medžiagas gamintojas panaudos, tokios kokybės dažai ir gausis.

Praktika

Vienas geriausių produktų, ką esu naudojusi. Išeiga netgi geresnė nei duoda gamintojas. Akrilo lateksas. Puikiai dengia, matiniai. Dažyta 2 sluoksniais- jokių teptuko dryžių, puikiai pasiskirsto, nenuteka. Skirta lauko darbams, naudojau ir baldams. Brangūs.

Kėdę dar dengiau vašku, norint išvengti apsitrynimo. Komodai nudažyti užteko turbūt tik 200 ml. dažų.

Šiek ties prastesnis variantas. Yra lengvas, skaidrus blizgesys. Skirtas  grindims. Dengiamumas prastesnis, lieka teptuko dryžių. Prasčiau uždažytos vietos puikiai koreguojasi- nelieka taisymo žymių. Mėgsta nutekėti. Išeiga nebloga.

 Dažyta prastesniu teptuku, blogai nuvalius dulkes kokius 5 kartus.

 Dažyta voleliu

Kanapa dažyta kokius 5, kai kurios vietos 7 kartus. Kitaip persišviečia.

Ir vienas blogesnių variantų. Sienų dažai. Mano gruntuotus namelius dažo gerai. Gražiai matiniai, turi lyg nelygią struktūrą išdžiūvę. Medį dengia labai sunkiai, šviečiasi, nelygiai dengiasi. Didelė išeiga. Šios firmos dažus esu naudojusi ir kitus, skirtus medžiui, interjerui- nė vieni nepasiteisino.

Bandžiau nudažyti uosines duris. Labai persišviečia. Dengiau 7 sluoksniais, jei ne daugiau. Volelis nepasiteisino- lieka šešėliuojančios dėmės. Teptuku gražiau dengia, bet turbūt reiks perdažyti nes rezultatas baisus.

Dažyta 7-8 kartus, sunaudojau visą litrą dažų.

Reziume

Akrilo dažai jie yra akrilo dažai ir nesvarbu kuo jais dažysite ar medį ar medžiagą ar betoną. Mano nuomone svarbiausia ne kaina, o dengiamosios savybės, sudėtis. Nusipirkus pigiai dažus su jais ilgiau vargsti ir vis viena rezultatas nėra idealus.  Kaip išsirinkti tokius dažus? Reikia domėtis,ieškoti, bandyti, rinkti informaciją. Jei nėra tam laiko, pasitarti su tuo, kas domisi ir kuo pasitikite. Dailininkams lengviau dažų dengiamosios savybės žymimos specialiu ženklu: tuščias kvadratas- dažai  dengia prastai, pilnas juodas kvadratas- dažai  dengia visiškai. Ir dar-  pigiai gerą produktą nusipirkti retai kada pavyksta.

Bet kokiu atveju,  galite kreiptis į mane, visada patarsiu.

Geros dienosRenata