Vieno sėdmaišio istorija

Labai nemėgstu visokių plastikų, chemijų, dirbtinių audinių ir iš esmės visa ko dirbtinio. Todėl ilgai sukau galvą kaip čia pasisiūti sėdmaišį bet nenaudoti plastiko granulių. Alternatyva yra- grikių lukštai, bet jų žiauriai daug reikia, tada labai išbrangsta daiktas ir nelabai yra kur gauti... Jau turiu sukurpus planą dar vienai alternatyvai , jei pavyks- vėliau parodysiu.
Visai neseniai draugui persiuvau sėdmaišį. Teisybę pasakius truputi gal ir pervertinau savo jėgas, daugiau tokio siuvinio nebenorėčiau- reikėjo dėti užsegimą, buvo pasirinktos sagos, nežinau ar pasiteisins.  Bet atrodo pusėtinai.... Svarbiausia noriu parodyti dėl ko nemėgstu eko odos. Po kelerių metų ji pradeda trupėti luptis ir plyšti. Dažniausia daiktą dėl to tenka išmesti. Šiam sėdmaišiui pasisekė :)

O dabar- tadam.... mano mintis beveik pasiteisino.

Į sėdmaišį įgrūdau dvi pūkines antklodes. Minkšta, lengva, nors ne visai gerai formą laiko, bet pakratai ir vėl viskas vietoj. Mintis pasiteisino. Iš tiesų tai tilptų dar viena antklodė  ir būtų geresnė forma  . Kadangi nerealios kokybės antklodes gavau po 3 eurus tai dar ir pigu ir ekologiška. Bijantiems dulkių erkučių patariu antklodes dažniau paskalbti skalbimo mašinoje ir gerai išdžiovinti- visos žūsta. Smagu :)

Geros dienos
Renata