Ąžuolinė komoda. Prieš ir po.

Trumpai norėčiau papasakoti istoriją, kaip nepažįstamų žmonių žodžiai gali paskatinti veikti.

Kai persikraustėme gyventi į namą, atsirado nauja niša kūrybiniams ieškojimams. Susidomėjau interjero dizainu ir dekoravimu. Kadangi tie ieškojimai dar nesibaigia- namuose nuolat kas nors keičiasi, nes klaidos pasirenkant baldus, audinius, spalvas-  kartais neišvengiamos. 

 Sudėjau nemylimus baldus į skelbimą PARDUODU. Nusprendžiau parduoti ir ąžuolinę komodą, kažkada pirktą sendaikčių parduotuvėje visai nepigiai. Aišku norėjau atgauti sumokėtus pinigus.

Vieną dieną gavau pasiūlymą su man per maža suma, tai taip tam vyrukui ir atsakiau. Gaunu tokį atsakymą - "jusu reikalas atsakyti o ar maza ar nemaza kiekvieno atskirai nuomone nes yra tokiu ir po 150 esu pirkes as daugiau 200 nemoku nes man reikia restauravimui ".

Tada sėdžiu sau ir galvoju- nu ką tu man aiškini- pati užsiimu baldų restauravimu ir žinau kiek tie baldai kainuoja, o kiekvienas gali būt gudrus ir 2 dienas padirbėjęs po restauravimo pardavinėt tokį baldą už kokius 600 euru......... turputį lyg pyktelėjau, kad durnių ieško. O kita mintis- hm......... kodėl nedarau to pati?  :)  

To ir užteko. Rezultatas pasiteisino. Pilka spalva baldą nuramino, padarė subtilesnį ir prabangesnį. Mano nuomone :)

O buvo taip- pavargęs lakas, bet šiaip stovis puikus.

Pasirinkau savo patikrintas medžiagas ir nušlifavus nusidažiau komodą ir perlakavau viršų.

Labai patinka šie matiniai latekso-akrilo dažai, kurie puikiai dengia ir nepalieka teptuko dryžių.

Ir esu radusi labai gerą laką aliejiniu pagrindu, kuris greitai pakankamai greitai džiūna ir yra silpno kvapo. Nors medžiagos nėra pigios, bet rezultatas būna puikus.

Dabar netgi gaila ant tokios komodos statyti televizorių :)

Labai džiaugiuosi, kad impulsu dirbti tampa netgi nepažįstamų žmonių žodžiai.P.S. mano Lilutė irgi labai norėjo nusifotografuoti :)



Geros dienos

Renata