Natūralių dažų magija. Susipažinkite- Saulius Jackevičius
Jau nuo seno domiuosi natūraliomis medžiagomis interjeruose. Jau anksčiau esu truputį rašiusi apie pieno kazeino pagrindo dažus "Milk Paint". Šiandien jums norėčiau pristatyti žmogų, kuris apie natūralius dažus žino daug daugiau nei aš.
Saulius Jackevičius su dažais draugauja 20 metų, 10 iš jų- su natūraliais. 2007 metais įkūrė natūralių dažų gamyklėlę " Indigas ", kūrė, gamino, paskui teko veiklą sustabdyti, nes kaip pats sako- " Lietuva per maža rinka."
Saulius Jackevičius
Tačiau gaminti nesustojo- dabar gamina pagal individualius užsakymus, nors jo pagrindinė veikla yra susijusi su molio asla ir tinkavimo darbais.
Šiandieną norėčiau jums pristatyti nenaują, bet pakankamai informatyvų jo parašytą straipsnį apie natūralius dažus. Labai maloniai Saulius prižadėjo pabendrauti šia tema ir daugiau, bet tai bus truputį vėliau.
Natūralių dažų magija
Autorius: Saulius Jackevičius
Trumpa dažų istorija
Visais laikais žmonės gaminosi dažus iš tų žaliavų, kurias duodavo
Motina Gamta. Priklausomai nuo regiono, jos šiek tiek skyrėsi, bet pagrindinės
buvo kreida, kalkės, molis, smėlis, dolomitas, gipsas, marmuro miltai, žemės
pigmentai, dažantieji augalai, pienas, miltai, kiaušiniai, medus, vaškas,
aliejai, įvairūs medžių lipai bei sakai. XVIII a. pabaigoje buvo susintetinti
brangieji pigmentai ir taip natūralias žaliavas pradėjo keisti dirbtinės
medžiagos. Po Antrojo pasaulinio karo dirbtinių žaliavų dažams gamyba įgijo
galingą pramoninį mastą. Dažų gamintojai išsijuosę tobulino savo dažų savybes,
ne visada atsižvelgdami į šalutinį poveikį žmogui ir aplinkai. Praeito amžiaus
8-ojo dešimtmečio pradžioje, atsiradus naujoms alergijos rūšims, Vokietijos
mokslininkai nustatė, kad tai cheminių preparatų, taip pat ir būsto apdailai
naudojamų medžiagų padarinys. Šiandieninių dažų rinkoje situacija gerokai
pasikeitusi: tarptautinės direktyvos gamintojus įpareigoja dažuose mažinti
lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekį, kai kurios žaliavos iš viso yra
uždraustos, priedai iš naftos keičiami augalinių aliejų priedais.
Įprastiniai, „Eko“ ir natūralūs dažai
Visi dažai susideda iš tų pačių pagrindinių komponentų – rišiklio,
užpildų, skiediklio arba vandens, pigmentų ir pagalbinių medžiagų, kurių gali
būti nuo kelių iki keliolikos. „Eko“ dažai nuo įprastinių skiriasi tuo, kad
savo sudėtyje turi mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, daugiau naudojama
įvairių aliejų, bei kitokių augalinių priedų. Taip pat juose LOJ kiekis dažnai
būna mažesnis nei nurodyta to laiko reglamentuose.
Klasikiniai kalkiniai dažai Nuotrauka Sauliaus Jackevičiaus
Natūralūs dažai mūsuose dažnai nustebina net specialistą, dažytoją
ar architektą. Jie savo savybėmis gerokai skiriasi nuo pirmiau minėtų, nes
pagaminti iš natūralių ar minimaliai perdirbtų žaliavų. Dauguma iš jų sudėtyje
visiškai neturi LOJ, ant sienų nekaupia elektrostatinio krūvio, kai kurie dėl
šarminės terpės yra natūraliai antipelėsiniai, gerai praleidžia vandens garus,
nesukelia alergijų. Kai kurie dažai nenusileidžia įprastiniams dažams valymo
savybėmis, gal kiek ilgiau džiūva.
Medienai apsaugoti siūlomi natūralūs aliejai, vaškai, muilai,
dažyvės ir lakai, kuriems gaminti naudojamos natūralios dervos. Kaip naujieną
Lietuvos rinkoje galima laikyti molio tinko, molio glaisto ir tradicinių
švediškų raudonų dažų atsiradimą mediniams namams dažyti bei skiediklį
aliejiniams dažams, kuris pagamintas iš apelsinų ar citrinų žievelių.
Reiktų paminėti dar vieną dalyką – tai dažų kaina, kuri renkantis
dažus nėra paskutinėje vietoje. Įprastiniai dažai kainuoja įvairiai,
priklausomai nuo šalies ir gamintojo vardo. „Eko“ dažų kaina dažniausiai būna
šiek tiek aukštesnė (neskaitant to atvejo, kai „eko“ reiškia ekonomiškai pigią
kainą). Natūralūs dažai kainuoja labai įvairiai, priklausomai nuo gamintojo ir
rūšies, bet dažniausiai brangesni už minėtus.
Nuotrauka Sauliaus Jackevičiaus
Tiems, kas norėtų savo namus išdažyti nekenksmingais dažais,
siūlome patį ekonomiškiausią ir ekologiškiausią būdą – pasigaminti dažus
patiems.
Pieno arba kazeino dažai
Šie dažai skirti vidaus sienų dažymui. Pasaulyje prikurta aibės
receptūrų, kur naudojamas liesas pienas, rūgpienis, varškė, lieso pieno
milteliai ar pieno kazeinas. Tai nėra labai svarbu. Esmė ta, kad sumaišytas
vienas iš šių komponentų su gesintomis kalkėmis ar boraksu tampa geru rišikliu
dažams, dažyvėms.
Ko reikės:
1 litro rūgpienio
100 g gesintų kalkių
100–500 g kreidos ar marmuro miltų
Kalkėms atsparaus pigmento (kiekis priklauso nuo spalvos)
Nedideliam kiekiui maišyti reiktų naudoti virtuvinį elektrinį
smulkintuvą, didesniam – statybininkų elektrinį maišytuvą su antgaliu. Negalima
naudoti aliumininės talpos, nes kalkės reaguoja su metalu. Taip pat reiktų
mūvėti apsaugines pirštines, nes kalkės – šarminė priemonė.
Sumaišome kalkes su rūgpieniu iki vienalytės masės, įdedame kitus
komponentus, kuriuos taip pat gerai išmaišome, ir paliekame porai valandų, kad
išbrinktų. Tirštumą galima pasireguliuoti įpylus rūgpienio.
Tradicinis dažymo įrankis – platesnis natūralių šerių dažytojo
teptukas. Dažoma kryžminiais judesiais. Priklausomai nuo įdėtos kreidos kiekio,
dažoma 2–3 kartus, darant 2–4 valandų pertrauką. Jei norite sukurti papildomus
efektus, paskutiniam sluoksniui reikėtų nenaudoti kreidos ir pasigaminti dažyvę
šiek tiek kitos spalvos ar intensyvumo.
Taip pat siūlome nebijoti eksperimentuoti su proporcijomis ir
priemonėmis. Pavyzdžiui, dažų atsparumui padidinti galima šiek tiek įmaišyti
virto linų sėmenų aliejaus ar juo užtepti ant viršaus.
Vaškai, muilai Nuotrauka Sauliaus Jackevičiaus
Skystas bičių vaškas
Bičių vaško naudojimas medinių baldų ar detalių apsaugai turi
senas tradicijas, todėl prikurta daug įvairių receptūrų.
Ko reikės:
100 g bičių vaško
200 g terpentino arba skiediklio iš apelsinų žievelių
Dviejų skirtingo dydžio metalinių puodelių.
Į didesnį puodelį įpilame vandens, į mažesnį – vaško, kurį
įstatome į vandenį. Šį komplektą pastatome ant viryklės. Kai vanduo įkaista,
vaškas pradeda lydytis. Kai vaškas visiškai ištirpsta, atsargiai, maišydami
supilame terpentiną ir išmaišome iki vienalytės masės. Atvėsus su skudurėliu
galima vaškuoti baldus ar kitus medinius elementus.
Yra ir saugesnis paruošimo būdas: į terpentiną įdedame vaško,
kuris per kelias dienas pats ištirps.
Gaminantis vašką taip pat galimos įvairios variacijos. Pavyzdžiui,
galima įmaišyti pigmento ar įpilti virto linų aliejaus.
Natūralus molio tinkas
Molio tinkas, dar kitaip vadinamas žemės tinku, – puiki
alternatyva visiems kitiems tinkams, padedantis patalpose išlaikyti gerą
mikroklimatą, sugeriantis pašalinius kvapus ir sukuriantis savitą originalų
interjerą.
Molio tinkas Nuotrauka Sauliaus Jackevičiaus
Molio tinkui pasigaminti yra keletas būdų:
1.Kasate molį, išrenkate didelius akmenis ir maišote su smėliu ir
vandeniu. Tik tokiu atveju reikės nusistatyti molio riebumą, kad galėtumėte
tinkamai parinkti proporcijas.
2. Naudojate sausą maltą molį, kurį maišote su įvairių frakcijų
smėliu. Maltas molis taip pat būna skirtingo riebumo, tačiau jo svyravimai
mažesni nei iškastinio.
Vidutiniškos maišymo proporcijos:
15–25 proc. malto molio
75–85 proc. įvairios frakcijos smėlio
Vandens pilama, kad gautųsi vienalytė masė. Vidutiniškai 25 kg
smėliui su moliu reikia 5–6 l vandens. Prieš naudojant reikia leisti išbrinkti,
jei reikia – įpilti vandens.
Kad tinkas mažiau trūkinėtų, galima įdėti smulkintų pakulų, spalių
ar šiaudų. Tinką galima spalvinti natūraliais pigmentais arba dažyti pieno,
molio dažais. Galima impregnuoti sėmenų aliejumi ar sėmenų muilu.
Daug receptų apie namų sąlygomis gaminamus dažus galima rasti
internete ar pasitarti su natūralių dažų gamintojais, kurie, susirinkus grupei,
gali organizuoti mokymus.
Saulių Jackevičių galima rasti Facebook'e:
https://www.facebook.com/molio.asla?fref=ts
https://www.facebook.com/pages/Nat%C5%ABral%C5%ABs-da%C5%BEai-Natural-Paints/139907046033712





Komentarai
Rašyti komentarą