Krėslas. Restauravimas

Pas uošvius radau tarybinių laikų krėslą. Net nežinau iš ties ,kaip jis pas juos atkeliavo, bet buklė jo buvo nekokia- nulūžusi viena rankena, nors visas lyg ir neišklibęs. Daug prašyti nereikėjo, atidavė mano kūrybiniams bandymams :)

Krėslo minkštoji poroloninė dalis buvo lengvai nuimama, taip aš ir padariau ir išmečiau, nes nei gobelenas nei porolonas nebuvo jau pakankamai kokybiški tolimesniam naudojimui. 

 Sėdimosios dalies diržai buvo tvirti ir neišsėdėti, todėl juos palikau. Kadangi vienas alkūnramstis nulūžęs, reikėjo spręsti- ką daryti. Nutarėm nupjauti ir antrą o kampuką priauginti medžio glaisto pagalba ( nelabai vykusi mintis nes nuo drėgmės glaistas minkštėja, o baldas turėtų stovėti lauke).

Nušlifavus lako sluoksnį, priauginam kampelį po truputį, nes kitaip jis nelabai nori laikytis. Dažiau baltais akriliniais dažais, kurie tiesą pasakius man nelabai patiko ( apie dažus parašysiu kada vėliau) nes nelygiai gulėsi nors ir nebuvo labai pigūs. Kadangi tai lauko baldas, reikėjo padengti lako sluoksniu- kolkas to nepadariau.

Poroloną nusipirkau paprastą, nes jei būčiau pirkusi gerą ir tokiam baldeliui geriausiai pritaikytą ( kokių 8 cm storio ir pakankamai kietą) , šie 2 gabalėliai būtų kainavę apie 100 litų. Naudotas audinys- tvirta lininė staltiesė. Užvalkalą padariau nuimamą ir skalbiamą.  Kadangi žinau kaip kartais būna sunku poroloną įkišti į užvalkalą bijojau prašauti ir padariau jį šiek tiek per laisvą. Būtų gerai persiūti, nes atsiranda audinio bangavimas ir atrodo lyg pasmukusi kojinė. 

Raišteliai būtinai reikalingi, nes nesilaiko prie rėmo atlošas. 

Sagučių pagalba užsegama vieta, pro kur įdedamas porolonas. Nors iš ties galima užsegimą daryti buvo ir apačioje, bet man jos ir prie bendros stilistikos tinka.

Tai va toks rezultatas. Manau buvo verta pastangų.

 Ir dar viena paslaptis apie tokius foteliukus- kas atsisėda, nenori atsistoti :)